Maldos už krikščionių vienybę savaitė: apie katalikų ir anglikonų ekumeninį dialogą.
Švenčiame maldos už krikščionių vienybę savaitę. Trečiadienio laidoje daugiau dėmesio
skyrėme Armėnijos krikščionims ir jų santykiams su Romos katalikų Bažnyčia. Šiandien
trumpai apžvelgiame katalikų santykius su kita ekumeninio judėjimo dalyve – anglikonų
Bažnyčia.
Dabartinis dialogas su anglikonais prasidėjo 1966 metais, kuomet popiežius Paulius
VI ir tuometinis anglikonų Bažnyčių vadovas Canterbury‘io arkivyskupas Michael Ramsey
pasirašė deklaraciją, kuria abi krikščioniškos tradicijos įsipareigojo siekti vienybės.
Nuo deklaracijos paskelbimo praėjo jau beveik keturiasdešimt metų. Santykiai, visą
šį laiką iš tiesų buvo labai draugiški ir vyko konstruktyvus dialogas, vis dėlto didesnių
rezultatų pasiekti lig šiol nepavyko.
Kaip Vatikano radijui duo
tame interviu aiškino Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos narys kunigas Donald
Bolen, kalta dėl to ne geros valios ir nor
o
siekti vienybės stoka, bet visų pirma katalikų ir anglikonų Bažnyčių hierarchinės
organizacijos skirtumai. Anglikonų Bažnyčia nėra viena Bažnyčia, kaip galėtų iš šalies
atrodyti, bet iš tiesų ji susideda iš daugelio nepriklausomų dalių, kurios tarpusavy
skiriasi net tik nevienoda juridine organizacija, bet taip pat ir
skirtingu mokymu kai kuriais teologijos ir
moralės klausimais. Liberalesnėmis nuostatomis garsėja visų pirma Šiaurės Amerikos
anglikonų Bažnyčios.
Dabartinis pasaulinės anglikonų bendrijos vadovas Canterbury‘io arkivyskupas Rowan
Williams puikiai supranta, kad toks doktrinos nevienodumas ne tik neleidžia visos
anglikonų Bažnyčios vardu dalyvauti ekumeniniam dialoge su katalikais, bet taip pat
kelia grėsmę pačios anglikonų bendrijos vienybei. Dėl to, arkivyskupo Williamso iniciatyva
buvo sudaryta komisija anglikonų Bažnyčių vienybės klausimams spręsti, kuri 2004 metų
spalio mėnesį paskelbė vadinamąjį Windsoro raportą. Jame atvirai siūloma apriboti
anglikoniškų bendruomenių autonomiją doktrinos klausimais. Siūloma sudaryti naują
visas Bažnyčias apimantį organizmą, kuris derintų doktrinines pozicijas ir kad kolegialiai
priimami sprendimai po to juridiškai saistytų visas anglikoniškas bendruomenes. Raporto
siūlymu, Canterbury‘io arkivyskupui, tradiciškai, bet ne juridiškai, laikomam pasaulinės
anglikonų bendrijos vadovu, būtų suteiktas vienos tikėjimo ir moralės doktrinos garanto
vaidmuo. Tokiu būdu ir ekumeniniuose santykiuose su katalikais ir kitomis krikščioniškomis
Bažnyčiomis teologijos ir moralės klausimais anglikonai galėtų kalbėti vienu balsu.