Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo gausus būrys armėnų – katalikų ir armėnų
apaštalinės Bažnyčios narių. Prieš bendrosios audiencijos pradžią Popiežius pašventino
armėnų dovanotą Armėnijos krikštytojo šv. Grigaliaus Švietėjo statulą, pastatytą vienoje
Šv. Petro bazilikos išorinių nišų.
Armėnai krikščionys – katalikai ir Ečmiadzino Armėnijos apaštalinės Bažnyčios patriarchato
atstovai trečiadienio rytą Šv. Petro bazilikoje dalyvavo pamaldose, kurioms vadovavo
iš Libano atvykęs armėnų katalikų patriarchas Nerses Bedros XIX. Šitaip, statulos
pašventinimas, armėnų dalyvavimas bendrojoje audiencijoje, o taip pat jų malda Vatikano
bazilikoje tapo dalimi visų krikščionių maldos už vienybę.
Armėnija yra seniausia pasaulyje krikščionišką valstybė. Krikščionybė Armėniją pasiekė
jau apaštalų laikais. Pasak tradicijos, du iš dvylikos Kristaus apaštalų – Tadas ir
Baltramiejus buvo pasiekę dabartinės Armėnijos teritoriją ir skelbė Kristų vietos
gyventojams. Tačiau tikrasis Evangelijos skelbimas, pasiekęs visą armėnų tautą, prasidėjo
tik trečiojo šimtmečio pabaigoje.
Armėnų tautos krikštytoju laikomas šv. Grigalius Švietėjas, kurio statula trečiadienį
pastatyta Šv. Petro bazilikos nišoje. Šis armėnų krikščionių labiausiai garbinamas
šventasis gimė 240 metais. Trečiojo amžiaus pabaigoje jis tarnavo Armėnijos karaliaus
Tiridato III dvare. Kaip tik tuo metu į Rytus besiplečianti Romos imperija bandė prisijungti
ir Armėniją. Tačiau valdant Tiridatui armėnai atsispyrė Romos ekspansijai. Karaliaus
įsakymu dvaras ir visa tauta turėjo aukoti aukas pagoniškoms dievybėms už pagalbą
kovoje už laisvę. Grigalius, būdamas krikščionis, atsisakė aukoti pagonių dievams.
Dėl to jis 25 dienas buvo žiauriai kankinamas ir įmestas į duobę su nuodingomis gyvatėmis,
tačiau stebuklingai išliko gyvas. Garsas apie stebuklingai išgelbėtą karaliaus kalinamą
šventąjį greit pasklido po viso kraštą. Praėjus trylikai metų nuo šv. Grigaliaus įkalinimo,
karalius sunkiai susirgo. Nematydamas kito išsigelbėjimo, karalius galiausiai paprašė
Grigaliaus užtarimo ir
šventojo malda išgelbėjo karaliaus gyvybę. Tai įvyko 301 metais. Karalius Tiridatas
pats pasikrikštijo ir krikščionybę paskelbė visos tautos religija. Armėnija tapo pirmąja
krikščioniška valstybe.
Armėnijos Bažnyčia priklauso rytų krikščioniškai tradicijai. Vienuoliktame amžiuje
įvykusi didžioji schizma palietė ir Armėniją
: nuo to laiko yra dvi a
rmėnų Bažnyčios –
ortodoksiška ir katalikiška. Armėnų ortodoksų Bažnyčia dar vadinama Armėnų apaštaline
Bažnyčia. Ji susideda iš dviejų patriarchatų: vienas - senasis Ečmiadzino, pačioje
Armėnijoje ir kitas – Kilikijos patriarchatas, iki dvidešimtojo amžiaus pradžios buvęs
senojoje Kilikijoje, dabartinime Turkijos Cis mieste, o vėliau perkeltas į Libano
Antilias miestą. Kilikojoje iki dvidešimtojo amžiaus pradžios buvo ir armėnų katalikų
Bažnyčios patriarcho sostas. Vėliau jis buvo perkeltas į Liban
o
sostinę Beirutą. Abiejų patriarchų sostų perkėlimas į Libaną įvyko skaudžiausiu armėnų
tautos istorijos laikotarpiu – pirmojo pasaulinio karo metais. Kaip žinoma, iki pirmojo
pasaulinio karo pradžios, senosios armėnų valstybės teritorija buvo padalinta į dvi
dalis: viena įėjo į Rusijos, kita į turkų Osmanų imperijos sudėtį. Bandydami užgniaužti
prasidėjusį armėnų nacionalinio atgimimo judėjimą, 1915 metais turkai pradėjo masiškas
armėnų deportacijas, kurių metu žuvo šimtai tūkstančių žmonių.
Romos k
atalikų ir
a
rmėnų apaštalinė Bažnyčios glaudžiai bendradarbiauja. Artimi santykiai buvo užmegzti
maždaug prieš beveik keturis dešimtmečius, kai pirmą kartą susitiko popiežius Paulius
VI ir katolikosas Vaskenas I. Vėliau susitiko jų įpėdiniai – popiežius Jonas Paulius
II ir katolikosas Kerkinas I. 2000 krikščionybės didžiojo jubiliejaus metais Romoje
lankėsi dabartinis armėnų katolikosas Karekinas II. Kartu su Popiežiumi Jono Pauliumi
II Šv. Petro bazilikoje vadovautų ekumeninių pamaldų metu buvo pasirašytas bendras
teologinis pareiškimas, kuriame sakoma, jog abi Bažnyčios išpažįsta tą patį tikėjimą
į “vieną triasmenį Dievą”, “į Viešpatį Jėzų Kristų”, kad abi tiki “vieną, šventą,
visuotinę, apaštalinę Bažnyčią”. Pareiškime taip pat tvirtinama, jog abi Bažnyčios
švenčia tikrą Eucharistiją, teikia tikrus sakramentus, yra išlaikiusios apaštalinę
įpėdinystę ir turi teisėtus kunigus. Kitaip tariant, jau beveik nėra kliūčių visiškos
vienybės atkūrimui.
2001 metų vasario mėnesį popiežius Jonas Paulius II ir Armėnų katalikų patriarchas
Nerses Bedros XIX Šv. Petro bazilikoje vadovautomis iškilmingomis pamaldomis pažymėjo
Armėnijos krikšto 1700 metų sukaktį. O tų pačių 2001 metų rudenį Šv. Tėvas asmeniškai
aplankė Armėniją, susitiko su katalikais, su apaštalinės Bažnyčios nariais ir jos
vadovu katolikosu Karekinu II.