Sudane užbaigtas ilgiausias visoje Afrikoje pilietinis karas , o Gvinėjai Bissau gresia badas

Tikrai malonu žinias iš misijų kraštų pradėti gera naujiena : Sudano vyriausybė pasirašė taikos sutartį su nepriklausomybės siekiančiais pietinio Sudano sukilėliais. Sutartį, dalyvaujant porai dešimčių Afrikos valstybių vadovų, savo parašais sutvirtino Sudano viceprezidentas Ali Osman Taha ir pagrindinės sukilėlių grupuotės – Sudano liaudies išlaisvinimo armijos (SPLA) lyderis John Garang. Tuo būdu, Kenijos sostinės Nairobi Nyayo stadione taikos sutarties pasirašymo ceremonija užbaigė ne tik 2002 metais tarptautinės bendruomenės iniciatyva ir spaudimu užsimezgusias dvišales derybas tarp Sudano vyriausybės ir sukilėlių, bet ir pilietinį karą, prasidėjusį dar 1983 metais ir laikomą ilgiausiai užsitęsusiu pilietiniu karu Afrikos žemyne.
Taikos sutartyje numatoma, kad šiaurinės Sudano dalies gyventojai, kurių daugumą sudaro arabai – musulmonai, galės ir ateityje valstybės valdyme remtis islamiškuoju teisynu – šariato teise, o pietinio Sudano gyventojai, kurių dauguma yra krikščionys ir animistai, įgauna teisę šešerių metų autonomijai su savo vyriausybe ir kariuomene. Pasibaigus numatytam autonomijos terminui, bus surengtas referendumas dėl nepriklausomybės.
Daugiau nei dvidešimt metų užsitęsusio pilietinio karo priežastys ne tik religiniai ir kultūriniai šiaurinio ir pietinio Sudano skirtumai, bet pirmiausiai – didžiuliai naftos telkiniai pietiniame Sudane.
Karas nusinešė daugiau nei 2 milijonų žmonių gyvybes, dar beveik 4 milijonai dėl karo veiksmų liko benamiais ir dar šiandien gyvena pabėgėlių stovyklose kituose Sudano regionuose ar už jo ribų.
Pabėgėlių stovyklose jau kuris laikas stebimas sujudimas: žmonės ruošiasi grįžti į anksčiau gyventas vietas, o taikos sutartis kaip tik ir buvo to jų apsisprendimo katalizatorius.
***
Vis dėl to, sekmadienį pasirašytoje taikos sutartyje lieka neišspręsta Darfūro problema. Šiame vakarinėje Sudano dalyje esančiame regione nuo 2003 metų sukarinti arabų būriai (vadinamieji džandžavidai) atvirai remiami vyriausybinės kariuomenės terorizuoja vietos gyven tojus . Šiam terorui priešinasi bent trys sukilėlių grupuotės, deja, tarpusavyje nevieningos.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, nušviečiančiais humanitarinės krizės Darfūre mastus, kas mėnesį pabėgėlių stovyklose miršta apie 10 tūkstančių pabėgėlių. Miršta dėl vandens ir maisto trukumo, dėl būtiniausių medikamentų nebuvimo, todėl mirties priežastis dažnai yra plaučių uždegimas, gripas ar diarėja.
Daugiau nei milijonas Darfūro regiono gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Didžioji dalis šių žmonių gyvena pabėgėlių stovyklose, įkurtose pačiame Sudane, vakariniame jo pakraštyje ir kaimyniniame Čade.
Dar prieš rinkimus, praeitų metų rudenį, JAV prezidentas G.W.Bushas smurtą Darfūro regione prilygino genocidui. Pasak Valstybė s sekretoriaus Colin Powell’o ankstesnių pareiškimų, beje sekmadienį taip pat dalyvavusio Kenijos sostinėje taikos sutarties pasirašymo ceremonijoje, už genocidą Darfūre atsakinga Sudano vyriausybė ir vadinamieji džandžavidai.
Oficialūs Khartumo atstovai tokius JAV lyderių pareiškimus paskubėjo priskirti “pasaulinės neapykantos kampanijos prieš Sudano vyriausybę kurstymui”. Khartumas neigia savo sąsajas su sukarintais arabų daliniais ir jų nusikaltimais. Tačiau pasaulinės sveikatos organizacijos atliktas tyrimas rodo, kad nemažiau 15% visų mirčių Darfūre tiesiogiai susijusios su džandžavidų siautėjimu. Taip pat įrodyta, kad daugeliu atvejų sukarinti arabų būriai veikė išvien su reguliariąja Sudano kariuomene. Neseniai išryškėjo dar vienas žiaurus Sudano valdžios nusikaltimas prieš Darfūro regiono žmones. Remiantis vokiečių dienraščio “Die Welt” surinkta medžiaga, praeitų metų birželio mėnesį Sudano vyriausybė leido Sirijai "išbandyti" cheminį ginklą ant Darfūro sukilėlių. Cheminio ginklo paliekamos nudegimų žymės aptiktos ant dešimčių žuvusiųjų. Liudininkų teigimu "daug" užšaldytų žuvusiųjų palaikų buvo išgabenti į Khartumą, kaip manoma, atlikti išsamesnę analizę apie operacijos "rezultatus".
Tačiau net ir tokių akivaizdžių įrodymų akivaizdoje visą kaltę dėl Darfūro regione siaučiančio smurto Sudanas dar ir šiandien linkęs suversti prieš vyriausybę sukilusioms jėgoms.
Po taikos sutarties pasirašymo sekmadienį sukilėlių lyderis John Garang pažadėjo nedelsiant pradėti spręsti Darfūro krizę, vos tik pradės eiti Sudano viceprezidento pareigas, kaip numatyta pasirašytoje taikos sutartyje.
***
Misijų žinių agentūra MISNA skelbia misionierių, įvairių vienuolinių kongregacijų atstovų mintis ir vertinimus dėl pasirašytosios sutarties . Mi sionierių, dirbančių ir gyvenančių drauge su paprastais žmonėmis vertinimai ir prognozės gana margos – nuo įsitikinimo ar vilties, kad pasirašytosios sutarties bus laikomasi, iki skeptiškų pastebėjimų, kad ir šį kartą nieko gera neišeis.
Džiaugiamės, kad taikos sutartis pagaliau pasirašyta,- Misnai pareiškė kombonietis kunigas Renato Sesana Kizito ir prognozavo, kad taika realiai bus įgyvendinta, jei tarptautinė bendruomenė ir toliau atidžiai seks, kaip vyksta taikos procesas krašte. Misionieriaus įsitikinimu, nei vyriausybė, nei sukilėliai, dar nėra tvirtai apsisprendę už taiką, nors sutartį ir pasirašė. Pagaliau, po daugiau nei dvidešimties metų kruvinų konfliktų ir neapykantos labai nedaug reikia, kad konfliktas vėl įsipliekstų. Dabartinių momentu be tarptautinės pagalbos Sudane nė viena pusė neišgalės užtikrinti taikos,- mano misionierius.
Kartu su oficialiais kitų valstybių atstovais taikos sutarties pasirašymo ceremonijoje Nairobyje dalyvavo ir Sudano sostinės Khartumo arkivyskupas kardinolas Gabriel Zubeir Wako, pastebėjęs, kad susidariusią situaciją vertina kaip „labai teigiamą“.
El Obeid vyskupijos Sudane vyskupas Macram Max Gassis, dėl savo veiklos kovojant už žmogaus teises jau 12 metų priverstas gyventi Kenijoje, toli nuo savo vyskupijos, skeptiškai pastebėjo, kad yra girdėjęs daugybę gražių kalbų ir pareiškimų, tačiau iki šiol nebuvo pasiekta jokių konkrečių rezultatų. Dabar viskas turėtų paaiškėti po šešių mėnesių, per kuriuos sekmadienį pasirašyta taikos sutartimi abi pusės įsipareigoja atitraukti savo ginkluotąsias pajėgas ir užbaigti derybas dėl bendros vyriausybės sudarymo. Man labai gaila,- sakė vyskupas tremtinys,- kad per visą taikos sutarties pasirašymo ceremoniją nė žodžiu nebuvo paminėtas Bažnyčios atliktas didžiulis darbas taikos derybo se.
Nors tik dalinai išspredžia taikaus sambūvio Sudane problemas, ši taikos sutartis yra Dievo dovana,- sakė Žinių agentūrai MISNA italas misionierius Giuseppe Puttinato, komboniečių vadovaujamos kolegijos Khartume direktorius, pridurdamas , jog turi viltį, bet nėra tikras, kad taikos sutarties bus laikomasi.
***
Priminsime, kad Sudanas yra didžiausia Afrikos žemyno valstybė, užimanti du su puse milijono kvadratinių kilometrų. 34 milijonai krašto gyventojų pasidaliję į maždaug 600 etninių grupių, kalbančių daugiau nei 100 skirtingų kalbų. Šiaurinėje Sudano dalyje vyrauja islamas, o pietinės Sudano dalies gyventojų daugumą sudaro krikščionys ir animistai. Faktiškai yra du skirtingi kraštai.Nepaisant didžiulių naftos išteklių ir pakankamai išvystytos naftos perdirbimo pramonės, Sudano ekonomikos pagrindinės šakos – žemės ūkis ir gyvulininkystė. Per metus vidutiniškai vienas Sudano gyventojas uždirba kiek daugiau nei 300 dolerių.
***
Misijų žinių agentūra remdamasi misionierių pranešimais ir kitais šaltiniais skelbia apie skėrių antplūdį Gvinėjoje Bissau. Didžiulis skėrių debesis prieš nusiaubdamas šiaurinį ir rytinį Gvinėjos pakraščius, padarė didžiulių nuostolių Senegalo ir Gvinėjos Conakry žemės ūkiui. Gvinėjos Bissau sostinėje – tuo pačiu pavadinimu: Bissau – žmonės, gindamiesi nuo vabzdžių, degino didžiulius laužus. Ligoninėje atsidūrė ne vienas sostinės gyventojas – dėl apsinuodijimo dūmais. Skėriai graso ir pietiniams Gvinėjos Bissau regionams, laikomiems šalies maisto aruodu. Gvinėjos Bissau premjeras Carlos Gomes, prieš kelias dienas apsilankęs Gvinėjoje Conakry ir asmeniškai įsitikinęs, kas liko iš būsimo derliaus po skėrių anplūdžio kaimyniniame krašte, kreipėsi į tarptautinę bendruomenę pagalbos. Premjeras įsitikinęs, jog nepavykus sustabdyti skėrių, Gvinėjos Bissau laukia tiesiog ekonominis krachas. Gvinėja Bissau, buvusi Portugalijos kolonija, yra viena iš menkiausiai išsivysčiusių pasaulio kraštų. Šalyje praktiškai neegzistuoja pramonė ir visa krašto ekonomika laikosi ant irgi atsilikusio žemės ūki o.