Šv. Tėvo Kalėdų nakties Mišių homilija

Kalėdų iškilmės Vatikane prasidėjo naktį Šv. Petro bazilikoje Šv. Tėvo aukotomis Mišiomis. Šią Šventą Naktį išsipildė senasis pažadas. Baigėsi laukimo metas. Mergelė pagimdė Išganytoją. Jėzus gimė laisvės ir taikos pasiilgusiai žmonijai, gimė kiekvienam nuodėmės slegiamam žmogui, alkstančiam išganymo ir trokštančiam vilties. Į karštą žmonijos maldavimą “Ateik, Viešpatie, gelbėk!”, Dievas atsiliepia savuoju Žodžiu. Amžinasis Žodis atėjo į mūsų laiką. Žodis tapo Kūnu, Emanueliu, Dievu su mumis.
„Adoro te devote, latens Deitas“.
Šią naktį mano širdyje skamba pirmieji šio garsaus eucharistinio himno žodžiai, kiekvieną dieną lydintys mane šiais Eucharistijai skirtais metais.
Mergelės Sūnuje, suvystytame vystyklais ir paguldytame ėdžiose mes atpažįstame ir garbiname „Duoną, nužengusią iš dangaus“, Išganytoją, atėjusį į pasaulį, kad duotų pasauliui gyvybę.
Betliejus! Pavadinimas miesto, kuriame pasak Raštų gimė Jėzus, hebrajų kalba reiškia „duonos namus“. Taigi tenai turėjo gimti Mesijas, kuris apie save pasakys: „Aš esu gyvenimo d uona“.
Betliejuje gimė Tasai, kuris laužomos duonos ženklu, turėjo palikti savo Velykų atminimą. Kūdikio Jėzaus garbinimas šią Šventą Naktį tampa eucharistine adoracija.
Garbiname Tave, Viešpatie, tikroviškai esantis Altoriaus sakramente, Gyvoji duona, duo danti žmogui gyvybę. Tu, gležnas Kūdikėli, gulintis prakartėlėje, esi tikrasis Dievas! Atėjus laiko pilnatvei, Tu tapai žmogumi tarp žmonių, kad sujungtum pabaigą su pradžia, žmogų su Dievu.
Dieviškasis Išganytojau, gimdamas šią naktį, mums, keliaujantiems laike, tapai amžino gyvenimo maistu.
Neužmiršk mūsų, amžinasis Dievo Sūnau, įsikūnijęs skaisčiose Marijos įsčiose. Tavęs reikia visai žmonijai, slegiamai bandymų ir sunkumų.
Pasilik su mumis, gyvoji Duona, nužengusi iš dangaus dėl mūsų išganymo. Pasilik s u mumis visados. Amen!

Taip Popiežius kalbėjo Kalėdų nakties Mišių homilijoje.