Popiežiaus susitikimas su Romos Kurija.

Antradienio rytą įvyko tradicinis Kalėdinis popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimas su Romos Kurija. Kaip kasmet prieš pat Kalėdas, Šv. Tėvas audiencijoje priėmė savo bendradarbius – Kongregacijų ir Popiežiškųjų tarybų, komisijų, tribunolų vadovus, pareigūnus ir tarnautojus; visus, kurie eidami savo pareigas padeda Popiežiui vykdyti Visuotinės Bažnyčios ganytojo misiją.


Artėjančios Kalėdų šventės kasmet mus pripildo ramybės. Jėzaus gimimas – tai įvykis, kuris paliečia tiesiai žmogaus širdį. Po kelių dienų liturgijoje minėsime šį svarbų įvykį, kartosime šią fundamentalią mūsų tikėjimo tiesą: Mums gimė Išganytojas!


Dieviškasis vaikelis, kurį garbinsime gulintį prakartėlėje, yra Emanuelis, Dievas su mumis, nuolatos ir tikroviškai visą laiką su mumis esantis Altoriaus sakramente. Tie nuostabūs mainai tarp Dievo ir žmonijos įvykę Betliejuje, vis iš naujo nuolatos vyksta Eucharistijos sakramente, kuris yra Bažnyčios gyvybės ir šventumo versmė. „Adoro te devote“ – kartosime per Kalėdas, Betliejaus grotos prieblandoje matydami Kryžiaus dramą ir Velykinės Kristaus pergalės šviesą.
Iš žmogumi tapusio Dievo Sūnaus, iš Pasaulio šviesos, Bažnyčia gavo misiją būti žmonijos ir Dievo bendrystės ženklu ir įrankiu. Dėl to niekados negalime užmiršti, kad pat i svarbiausi a mūsų misij a yra bendrystės su Dievu ir žmonių vienybės, pirmiausia tikinčiųjų tarpusavio vienybės ugdymas. Ut unum sint; kad visi būtų viena,- meldė Kristus Tėvą savo išganančiosios kančios išvakarėse. Tai įpareigojimas mums dėti visas pastangas, kad būtų kuo greičiau atkurta tikinčiųjų vienybė. Popiežius pažymėjo, kad vienybės atstatymo darbas, ekumeninis dialogas, turi būti viena svarbiausių Bažnyčios užduočių dabar švenčiamais Eucharistijos metais. Ypač dabar turime ryžtingai eiti tuo keliu, kurį mums nurodė Vatikano II Susirinkimas. Prieš keturis dešimtmečius, 1964 metų lapkričio 21 dieną buvo paskelbti šį naują Bažnyčios kelią nurodę Susirinkimo dokumentai: dogminė konstitucija apie Bažnyčią „Lumen gentium“, dekretas apie Rytų Bažnyčias „Orientalium Ecclesiarum“ ir dekretas apie ekumenizmą „Unitatis Redintegratio“.
Šiandien dėkojame Dievui už ekumenizmo kelyje jau pasiektus rezultatus, už kontaktus, įvairias iniciatyvas ir susitikimus su mūsų broliais, priklausančiais įvairioms ortodoksiškoms ir protestantiškoms Bažnyčioms ir bendrijoms. Šia prasme ypatingai reikšmingi buvo šiais besibaigiančiais metais įvykęs svarbūs susitikimai, ypač Suomijos protestantų Bažnyčios delegacijos ir Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I vizitai. Visa širdimi trokštu, kad ir Kazanės Dievo Motinos ikonos gražinimas į Rusiją paspartintų Kristaus mokinių vienybės atkūrimo procesą.


Bažnyčios vienybė ir žmonijos vienybė. Šitą vienybės troškimą dažnai matau įvairaus amžiaus maldininkų veiduose. Šį troškimą mačiau švytinti jaunimo veiduose Šveicarijos Berne ir Italijos Lorete, kur turėjaus progos šiemet lankytis. Kas gi kitas, jei ne Kristus, gali numalšinti šį vienybės troškimą.


M es, tikintieji, esame atsakingi už krikščioniško palikimo perdavimą ateities kartoms. Dėl to, daug kartų, o ypač šią vasarą lankydamasis Lurde, raginau Europos katalikus būti ištikimais Kristu i . Turi būti gyvos krikščioniškos Europos šaknys, nes nuo jų nemaža dalimi priklauso Europos ir viso pasaulio ateitis. Šia proga noriu pakartoti ką rašiau ateinančiai Pasaulinei taikos dienai skirtame savo laiške: negalime leisti, kad blogis mus nugalėtų, bet turime įveikti blogį gerumu.


Galiausiai, savo bendradarbiams sakytą kalbą Popiežius baigė trumpa malda: Mūsų širdys nebijo sunkumų, nes pasitiki Tavimi, Betliejaus Kūdiki, iš meilės apsigyvenęs tarp mūsų. Visi Tave tepriima ir tepripažįsta žmogaus Išganytoju ir Taikos kunigaikščiu.