Kongas ant naujo karo slenks č io

Netrukus švęsime Kalėdas, prisimindami, kad pirmųjų K alėdų naktį, užgimus Betliejaus Kūdikiui, piemenims apsireiškę angelai giedojo „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms“. Po daugelio šimtmečių, deja, tenka konstatuoti, jog kai kur mūsų planetoje absoliučiai trūksta taikos ir ramybės, o geros valios žmones kasdienybėje sutikti irgi ne taip paprasta. Pirmiausia karų arena su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis yra tapęs Afriko s žemynas.
Prieš kelias dienas pranešėme apie beužsi m ezgantį naują karinį konfliktą, kuris įgauna vis aiškesnius kontūrus. Skelbiama, jog Ruandos kariuomenė vėl įžengė į Kongą – buvusį Zairą – įvykdydama dar lapkričio pabaigoje pasigirdusius Ruandos prezidento Paul Kagame grasinimus Kongui. Jungtinių Tautų Organizacijos misijos Konge raporte sakoma, jog „į Kongą įžengė svetimos šalies kariuomenė“. Ta „svetimos šalies kariuomenė“ aiškiai identifikuojama su Ruandos ginkluotomis pajėgomis. Jungtinės Tautos artimiausiomis dienomis gali sušaukti skubų pasitarimą „Kongo klausimu“, o kaip kurios šalys pagrasino nutraukti ekonominę paramą Ruandai. Švedija jau dabar savo paramą sumažino trečdaliu. Atrodo, kad prasideda trečiasis šiame regione per pastarąjį dešimtmetį tarptautinis ginkluotas konfliktas. Padėties rimtumą rodo Kongo vyskupų konferencijos pirmininko Kisangani arkivyskupo Laurent Pasinya Monsengwo kreipimasis „Tauta pavojuje“, raginantis Kongo liaudį atsakingai pasielgti pavojaus akivaizdoje. Arkivyskupas, laikomas viena svarbiausiu viso Afrikos žemyno Bažnyčios figūrų, savo kreipimesi ragina atsakomybę prisiimti ne tik vietinius Kongo politikus, bet ir kaimyninių valstybių vadovus ir visą tarptautinę bendruomenę.
Jau kuris laikas pasiekia žinios apie svetimų valstybių karių buvimą Kongo teritorijoje. Atsinaujinę mūšiai paskatino apleisti gyvenamąsias vietas civilius gyventojus jau ir taip išvargintus nesibaigiančių vietinių konfliktų, tuo pačiu sukeldami naują humanitarinę krizę. Susidariusią situaciją galima apibrėžti kaip skandalingą ir keliančią nepaprastą susirūpinimą, nes vos kelios savaitės praėjo nuo iškilmingai visų Didžiųjų Ežerų regiono valstybių vadovų pasirašyto susitarimo kartu taikingai spręsti regiono problemas. Taikingas sambūvis regione vėl pažeistas.
Su pasipiktinimu konstatuojame,- rašo arki vyskupas Mosengwo,- kad kiekvieną kartą kai tik Kongo Demokratinė Respublika bando stabilizuoti padėtį ir pradėti žengti taikingu vystmosi keliu, atsiranda jėgos, siekiančios tas pastangas paversti niekais.
Ruanda savo kariuomenę į Kongą pastarosiomis savaitėmis įvedė kovos su sukilėliais, vykdžiusiais Ruandoje genocid ą 1994 metais, pretekstu.
Šiandieniniame kreipimęsi Kongo vyskupų konferencijos pirmininkas Mosengwo neminėdamas Ruandos kreipiasi ir į „kaimynines šalis“ bei reikalauja, kad „išvestų savo kariuomenę iš Kongo teritorijos“, pastebėdamas, kad „geros kaiminystės santykiai ir taika yra nepalyginamai vertesni už niekam nenaudingą karą“.
Tarptautinę bendruomenę Kisangani arkivyskupas prašo atsakingai įvertinti susidariusią situaciją Kongo šiaurės rytuose ir pritaikyti sankcijas – embargo ginklams, ekonominę,politinę ir diplomatinę izoliaciją - tiems, kurie bando sugriauti taikingą sambūvį regione.
Gi Kongo politikai, pasak arkivyskupo Mosengwo, t urėtų nedelsdami suformuoti naują vyriausybę, galinčią kompetentingai sureguliuoti kilusią krizę grasinančią teritoriniam šalies vientisumui ir užbaigti pereinamuoju periodu iki demokratinių rinkimų pradėtus darbus.
Jungtinių Tautų Organizacijos skelbiamais duomenimis nuo 1999 metų Kongo šiaurės rytiniuose regionuose per įvairius kariuomenės ir vadinamųjų sukilėlių ginkluotus susirėmimus žuvo daugiau nei 50 tūkstančių žmonių, nemažiau kaip pusė milijono to regiono gyventojų neteko pastogės ir tapo pabėgėli ais.
Savo laidose ir anksčiau ne kartą kalbėjome apie Kongo Demokratinės Respublikos vyskupų ganytojinius laiškus, pareiškimus ir kreipimusis, kuriuose atsispindi baisi šios Afrikos valstybės žmonių tragedija. "Mes matome savo žmonių skurdą. Kai jau per daug, tai per daug". Būtent tokiais žodžiais prasidėjo vienas iš paskutiniųjų ganytojinių Kongo vyskupų laiškų, kuriame taip pat buvo sakoma, kad nebeįmanoma kęsti politikų neveiklumo ir nesugebėjimo sustabdyti karą, per penkerius metus Konge nusinešusį daugiau kaip 2 su puse milijono žmonių gyvybių. Nors Kongo vyskupai tegali apeliuoti į gerą valią, tačiau dokumentas lieka istorijai, kad Kongo Bažnyčia stengėsi atlikti savo taikdarišką misiją iki galo. Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Taryba taip pat yra paskelbusi ne vieną dokumentą, kur griežtai smerkiami nusikaltimai ir smurtas prieš civilius gyventojus ir kalbama apie tragišką situaciją šiaurės rytiniame Kongo pakraštyje.
Niekam ne naujiena, kad pagrindinės nesibaigiančio konflikto priežastys yra ekonominės. Sukilėlių kontroliuojamos zonos yra pačios turtingiausios naudingomis iškasenomis, o skrupulų neturinčioms tarptautinio verslo kompanijoms itin naudinga išlaikyti tokią padėtį Konge.