Ketvirtadienį pasikartojo šv. Januarijaus stebuklas

Pasiruošimo Kalėdoms šurmulyje Italijos katalikai, o ypač Neapolio gyventojai ketvirt adienį, gruodžio 16-ąją, vėl kaip kasmet, laukė šv. Januarijaus stebuklo. Stebuklas pasikartoja kasmet šeštadienį prieš gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (šv . Januarijaus kūno į katakombas perkėlimo metinės), rugsėjo 19-ąją, jo mirties metinėse ir gruodžio 16-ąją, įžadinėje šventėje dėl Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo. Ir šį kartą stebuklas įvyko! Kaip pranešė Italijos žinių agentūra ANSA, 11 val. 55 min. šventojo kankin io ir vyskupo Januarijaus sukrešėjęs kraujas suskystėjo. Gruodžio 16-ąją stebuklas pasikartoja nuo 1631 metų, kai anuomet, išstačius Š ventojo relikvijas, staiga liovėsi smarkus Vezuvijaus išsiveržimas. Neapolio arkivyskupijos archyvai sako, kad būtent gruodžio 16-ąją neįvykus kasmetiniam stebuklui, neapoliečiai labiausiai bijodavosi kokios nors miestui gresiančios negandos.
Šiandien pavakare relikvijos vėl bus padėtos į saugyklą iki ateinančių metų gegužės.
Šventasis Januarijus, Benevento vyskupas, kankini o mirtimi mirė 305 metų rugsėjo 19 dieną. 432 metais šventojo kankinio kūnas buvo perkeltas į Neapolio katakombas. Šventasis Januarijus plačiai žinomas ir garbinamas dėl garsaus jo kraujo stebuklo, kuris nuo amžių įvairiose aplinkybėse pasikartoja kasmet. Kraujas yra laikomas dviejuose nevienodo dydžio ir formos hermetiškai uždarytuose stiklo indeliuose. Pirmajame indelyje, kurio talpa yra apie 60 mililitrų arba kūbinių centimetrų, kraujo yra iki pusės, o antrajame, 25 kūbinių cm talpos indelyje, kraujo yra tik ant sienelių. Stebuklo esmė yra ta, kad kraujas, paprastai sudžiuvęs ir sukrešėjęs, staiga atgyja, tampa skystas, o jo kiekis hermetiškai uždarytuose indeliuose padidėja. Pasikeičia ir bendras svoris: jei sukrešėjęs kraujas ir indeliai paprastai sveria 987 gramus, tai atgijęs kraujas ir indeliai ima sverti kilogramą ir 15 gramų. Mokslininkai spektroskopiniais bandymais nustatė, jog indeliuose yra žmogaus kraujas, tačiau nepavyko rasti kokio nors natūralaus reiškinio paaiškinimo.
Prieš penk iolika metų, 1989-aisiais, Neapolio arkivyskupijos Kurijos įgaliotas, profesorius Pier Luigi Baima Bollone atliko kraujo indelių spektroskopinį tyrimą, patvirtinusį, kad indeliuose esančiame skystyje yra hemoglobino, vieno iš pagrindinių kraujo komponentų. Neapolio k ardinolas Michele Giordano ankstesniuose pareiškimuose visuomenės informavimo priemonėms apie šv. Januarijaus stebuklą yra pažymėjęs, jog nepaisant daugybės bandymų, mokslas negali paaiškinti šv. Januarijaus stebuklo. Jį galime suprasti tik tikėjimo šviesoje, kaip kvietimą maldai ir atsivertimui.
Minėtas profesorius Baima Bollone yra išleidęs knygą "Šv. Januarijus ir mokslas", kurioje taip pat istoriniame kontekste nušviečia Neapolio stebuklą. Knygoje teigiama, kad nuolat pasikartojantis kraujo suskystėjimas nepaaiškinamas iki šiol pažįstamais biocheminiais ir fiziologiniais dėsniais. Profesorius taip pat pastebi, kad ankstyvojoje krikščionybėje buvo gerai žinomas paprotys saugoti kankinių kraują, o indeliai su šv. Januarijaus krauju priskirtini IV amžiaus pradžiai. Dėl jų turinio tenka pažymėti, jog ten yra hemoglobino. Šitai neduoda absoliutaus tikrumo manyti, kad indeliuose yra žmogaus kraujas, tačiau leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad ten kraujas, o ne kokia kita medžiaga.
Šventojo Janu arijaus stebuklas kasmet kartojasi jau daugiau nei šešis šimtmečius. Pirmą kartą apie įvykusį stebuklą istoriniuose šaltiniuose minima 1389 metais. Indeliai su šv. Januarijaus krauju viešam garbinimui Neapolio katedroje išstatomi tris kart per metus, po to relikvijos vėl padedamos į saugyklas.
Bažnyčia savo mokymo ir tikėjimo negrindžia stebuklais ir tikintieji yra laisvi pasirinkdami tikėti stebuklu ar ne. Tačiau bent šiek tiek pažįstant Neapolį ir jo gyventojus, tenka pridurti, kad daugiau negu tikras da lykas, jog prie Š ventojo relikvijų nesiliaus rinktis gausūs tikintieji, vėl melsis ir kiekvienas širdyje tikėsis išvysti stebuklingą ženklą, patvirtinantį šventojo globėjo artumą.