Antrasis Advento pamokslas Vatikane.

Penktadienio rytą Vatikane, dalyvaujant Šv. Tėvui, įvyko antrasis adventinis maldos susitikimas, kuriam vadovavo ir kurio metu antrąjį Advento pamokslą sakė Popiežiaus rūmų pamokslininkas kapucinas tėvas Raniero Cantalamessa. Šiemetinių Advento pamokslų t e ma, kaip jau buvo užsiminta prieš savaitę kalbant apie pirmąjį Advento pamokslą, yra šventajam Tomui Akviniečiui priskiriamas eucharistinis himnas “Adoro te devote”.

Krikščioniška tradicija šios giesmės autoriumi laiko Tomą Akvinietį, tačiau iš tiesų nėra tikslių įrodymų, kad tai jis yra šio teksto autorius. Sprendžiant pagal himno turinį ir struktūrą iš tiesų galima manyti, kad būtent Tomas Akvinietis jį parašė, nors tai patvirtinančių rašytinių šaltinių ir nėra. Vis dėlto, čia svarbiausia ne kas yra autorius, bet pats himno turinys ir jo vieta eucharistinio pamaldumo tradicijoje. Iš tiesų šis himnas išgarsėjo tik po Trideno Susirinkimo. Popiežius Pijus V 1570 metais r eformuotame Romos Mišiole šį himną patalpino tarp tekstų naudotinų besirengiant Mišioms ir padėkai po Mišių. Nuo to laiko jis plačiai pasklido po visą pasaulį. Po Vatikano II Susirinkimo liturgijoje ėmus naudoti nacionalines kalbas,- sakė tėvas Cantalames s a,- kartu su lotynų kalbos nykimu, taip pat ir šis nuostbus eucharistinis himnas tarsi pasitraukė į antrąjį planą ir šiandien yra žmonių, kurie jo nežino.

Po tokios istorinė įžangos, tėvas Cantalemessa komentavo antrąjį šio himno posmą, kalbantį apie tai, jog žmogaus regos, lytėjimo ir skonio juslės nesugeba atpažinti Kristaus Eucharistijoje, tačiau girdėdmas paties Kristaus užtikrinimą, žmogus patiki savo klausa, patiki tuo ką girdi, tiki viską, ką jam sako Dievo Sūnus.

Iš tiesų, pasak tėvo Cantalamessa, žmonių netikėjimą Kristaus realiu buvimu Eucharistijoje, lemia šiuolaikiniam žmogui įprastas santykis su regima tikrove. Jog jei tik žiūrime akimis, jei tik liečiame rankomis konsekruotą ostiją, tai ji iš tiesų niekuo nesiskiria nuo nekonsekruotos. Kitaip tariant, jei trūksta tikėjimo, tai visi argumentai ir įrodinėjimai visiškai neturi prasmės. Šv. Augustinas, kalbėdamas apie Eucharistiją, kitados sakė: kai priimi komuniją, atverk ne burną, o širdį.