Popiežius ragina naikinti priešpėstines minas.

Popiežius Jonas Paulius II raštu kreipėsi į vyriausybes visų šalių, kurios pasirašė 1997 metų Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo.

Nors praėjo jau septyneri metai nuo šios konvencijos pasirašymo ir penkeri metai nuo jos įsigaliojimo, vis dar visame pasaulyje yra milijonai priešpėstinių minų, užkastų žemėje ar laikomų ginklų sandėliuose. Didžiausias problemas šios minos kelia konfliktų apimtuose pasaulio regionuose ir tose šalyse , kur kariniai konfliktai vyko netolimoje praeityje. Nuo šių minų kasmet nukenčia, tai yra žūsta arba būna sužeisti, po 20 tūkstančių žmonių. Nukenčia ir valstybių ekonominės sistemos, nes buvusių konfliktų šalyse užminuotos yra milžiniškos teritorijos, ka i kur jau dešimtmečius plyti milžiniški minų laukai.

Rimta problema yra ir tai, kad nors priešpėstines minas draudžiančią konvenciją pasirašė nemaža dalis viso pasaulio valstybių, dar palyginti nedaug šalių įvykdė konvencijos keliamą reikalavimą sunaikinti turimas šių minų atsargas ir, sprendžiant pagal konvencijos reikalavimų vykdymo vangumą, kai kurios šalys kol kas turbūt net neketina tų reikalvimų vykdyti.

Tokia padėtis kaip tik ir paskatino Popiežių kreipis į Otavos konvenciją pasirašiusių šalių vyriausybes ir raginti jas kuo greičiau vykdyti konvencijos pasirašymu duotus įsipareigojimus bei raginti šios konvencijos dar nepasirašiusias šalis atsisakyti priešpėstinių minų. Popiežiaus rašte minimos ir ekonominės bei socialinės priešpėstinių minų naikinim o implikacijos. Ne visos valstybės pajėgios padaryti saugius šiuo metu užminuotus plotus. Tam reikia ir kvilifikuotų žmonių, ir lėšų. Dėl to, minų naikinimo problema turi būti sprendžiama sutartinai tarptautinės bendruomenės plotmėje. Svarbiausia,- sakoma P opiežiaus rašte,- kiekviena valstybė turi pripažinti, kad priešpėstinės minos yra blogis, yra nežmoniškas ginklas, nuo kurio nukenčia nekalti civiliai, nukenčia ne tik konfliktų metų, bet ir dar ilgai po karų. Šių minų draudimas ir naikinimas turi būti su p rantamas ir įgyvendinamas kaip kova su mirties kultūra, kaip tarnavimas gyvybės kultūrai.

Pridursime, kad ir Lietuva yra Otavos konvencijos signatarė. Visos negausios Lietuvos ginklų saugyklose buvusios minos jau sunaikintos. Paskutinių minų naikinimas vyko šių metų birželio pradžioje, dalyvaujant priešpėstinių minų naikinimo klausimais besirūpinančių tarptautinių organizacijų atstovams.